atostogos rūgpienių kaime. ir kūdra, tarpu savęs prūdu vadinama..
paskutinę rugsėjo dieną saulė plieskė išsijuosusi.
toliai ir platybės, a la medžioklės plotai
senasis gluosnis
grobis. karosai. kai kurie - didžiuliai.
pirmoji lydekaitė. virš kg. ir pagauta ne ežere, bet prūde.
skerdimo guolis. sad but true.
skanaus
norėjau nufotografuot išskrendančias ir gagenančias žąsis, bet nesimato. na, bet nors ir nesimato, jos ten tikrai skrenda ir gagena.
antroji lydeka kitą dieną. apie 3kg.
pagauta ant žuvytę imituojančio silikoninio guminuko.
kitą dieną gretimo kaimo tvenkinyje nepagavom ničnieko. o atrodė, kad jau kaip bus..
jeigu ką, mūsų prūde tų lydekų gerokai per daug. (prileistų dėdės ir atplaukusių iš tvenkinio). prūdas nusekęs, per žiemą gali išgaišt. o ir karosų knibžda, karpių ir amūrų bei lynų yra. tokie tad trofėjai.
po kelių dienų, greta esančiame prūde pagavau dar dvi kilogramines lydekaites. tiesiog taip begėdiškai. keturios lydekos per savaitę, o per kokius dvidešimt metų, nė vienos. pirmoji buvo pagauta vaikystėj, tvenkiny, nuo užtvankos betono, su sena gera bambukine meškere. ant slieko!, o ne spiningaujant ant imitacinio masalo. tai va.