(no subject)

Apr 11, 2010 01:43

 Tokia tyla kambaryje. Net sustingau sekundei. Neseniai grįžau.

Na taip, kaip daugelis sako: "pamatau Kazlą ir jau juokas ima". Na ką gi. Nesvarbu. Kalbant iš asmeninės patirties (nesvarbu kokio ji dydžio ir ilgio) prisiminiau tuos laikus, kai tekdavo vaidinti spektakliuose, kuriais netikėjai ir nesupratai. Todėl man buvo gaila aktorių, kurie išties yra geri. Scenos, kurios buvo perdžiama, riaugėjėma ir pan, sukėlė didžiausią juoką bei ovacijas. Tiesa, pamiršau paminėti ypač gausius bučinius tarp vyrų. Kurie beje..taip pat įaudrino publiką. Eh, ta homofobų tauta, sunku buvo klausytis. Jei ne tetos, kurios gavo per pažįstamus nusipirkti bilietus (nes tik paskelbus pardavimą jie yra išgraibstomi), būčiau su malonumu nubėgusi pro Rotušę Pilies gatve žemyn. Teko kęsti tą absurdą. Tai yra trečiasis spektaklis, kuris išties man nepatiko. Ir nežinau dėl ko. Sakyčiau dėl aplinkybių.
Tiesa, tai buvo P. Vaičiūno "Patriotai", rež. J. Vaitkus.
Ačiū

šeštadienis, see/saw, pavasaris

Previous post Next post
Up