Užsimerki ir..ne, kaip tik atsimerki kuo plačiau ir darai. o ką? nebėra žodžio "noriu", yra tik "reikia". turbūt tai suaugusiųjų pasaulis, pagaliau. Todėl ir dėlėm dirbu, nes taip jau turi būti. šiandien gal pirmą-antrą kartą gyvenime rankose laikiau pelę. ne tiek, kad nekęsčiau, bet nemyliu jų tiesiog, nepulčiau bučiuot. o mokslas priverčia. pradžioj kaip ir sakiau "užsimerki" ir darai, mokėmės jas skiepyti..paimti išmokau greitai (buvau praleidus du laborus), suleidau fiziologinio į kojytę greitai, bet imdama leisti į pilvą, kažkaip pasukau, ji paslydo ir akimirksniu man įkando. netikėtai ir skausmingai vėlgi netikėtai. po tos akimirkos kažkas smegenyse pasisuko ir pradėjau bijoti, vos ne vos sugebėjau suleisti antrą kartą, o rankos nepalyginamai drebėjo.
faktai iš šių dienų:
- dvi draugės pagimdė: viena pirmadienį berniuką, kita šiandien mergaitę;
- pusseserė išteka (labai didelė tikimybė, kad aš būsiu...ai negalvokim);
- grįžtu į paskaitas, nesunku atspėti, kad tai sunku;
- MANO ATMINTIS SUSILPNĖJO 200%. todėl net pradėjusi sakinį neatsimenu kaip turėjau jį baigti. tragiška
- akvariumas vis dar nuostabus.;
- visą kitą pamiršau.
bet šiaip šiandien buvo gražiausia rudens diena