Labai pasiilgau jūsų!

[anniemariex]

Kai diena prasideda nykiai, naivu tikėtis, kad ji bus išgelbėta. Nusiramini ir prisiminęs pareigą eini. Išsirenki gražiausią rūbą, tyliai ir ilgai šukuojies plaukus, geriausi batai. Žinai, kad atrodysi puikiai. Tai geriausias būdas išsilaikyti, kai viduj nieko nelieka. Ir vėl eini. Kažkur dingsti, vis tiek gera žinoti, kad yra žmonių aplink. Taip ir prabėga tos valandos, gal ir džiaugiuosi, kad jos negrįžta. Tik ryte pabudęs supranti, kad išsirinkai gražiausią rūbą, ilgai šukavaisi, išsitraukei gražiausius batus sutikti etapo pabaigą, kai nematai naujos pradžios. Žodžiu, mažos asmeninės laidotuvės. Dabar suprantu, tuos žmones, kurie ruošiasi laidotuvėms. Kažkuria dalimi.
O dabar teks ieškoti dar gražesnių rūbų ir šypsotis dar plačiau, nes nėra kur dėtis.
Pasakymas, kad šiandien buvo blogai, bet rytoj bus blogiau, tai mano kraujyje, dievinu jį, nes tai mane laiko.