Tos kietosios dalelės..kažkur nusėda smegenyse.
Ir su muzikos garsais bei spalvom išlenda kažkokios palaidotos mintys, vizijos su nebūtais gyvenimais. O kai bažnyčioj išgirsti, kad tu turi tikėti į amžiną ir pomirtinį gyvenimą.. Ar visi klauso ką kalba ten? Bet aš visai ne apie tai.
Gyvenimai. Tiesą pasakius, netikiu į visokius gyvenimus po mirties, šiuo metu. Bet kažkaip tikiu, į tūkstančius gyvenimų dabar, kasdien. Ta prieblanda trenkia man į galvą. Štai kodėl aš jaučiu tas daleles, hoho.
Click to view