Velykos (ne kiaušinių, o Kristaus prisikėlimo šventė)
geraigerai.
visai buvo įdomu šiandien, klausant ilgesingą pop dainą, važiuoti į sniegą. kai gale visi susėdę tyli (snaudžia?), žiūrėti į snaiges, kurios daužosi į langą ir kartais išsigąsti, kad pamiršau žiūrėti į kelią. ir šiaip jaustis, kaip holivudiniam filme (ta užteršta sąmonė..), be abejo tyliai nusišypsojau iš savo kvailumo (tuomet pasijautau šiek tiek protingesnė).
Grįžusi pradėjau skaityti knygą (gulėdama ne savo lovoje). po kiek laiko nuėjusi pasidaryti arbatos (autopilotu) niekaip negalėjau suprasti, ar aš miegojau ir sapnavau, ar skaičiau nesigilindama ir teks sąžiningai viską perskaityti vėl. dar iki dabar nesuprantu.
p.s. šventvagiškai pasigirsiu: šiais metais vėl nėjau į bažnyčią. nes, mat esu susipykusi su savim ir su ja, šiek tiek. kaip sakoma - tarp mūsų šiokia tokia įtampa. mano tėvai vis klausinėjo, kodėl nenoriu eiti, o aš sakau: nenoriu. jie niekaip nesuprato ir išsigandę galvojo, kas atsitiko jų dukrai, buvusiai labiausiai katalikiška jų šeimoj.
visai buvo įdomu šiandien, klausant ilgesingą pop dainą, važiuoti į sniegą. kai gale visi susėdę tyli (snaudžia?), žiūrėti į snaiges, kurios daužosi į langą ir kartais išsigąsti, kad pamiršau žiūrėti į kelią. ir šiaip jaustis, kaip holivudiniam filme (ta užteršta sąmonė..), be abejo tyliai nusišypsojau iš savo kvailumo (tuomet pasijautau šiek tiek protingesnė).
Grįžusi pradėjau skaityti knygą (gulėdama ne savo lovoje). po kiek laiko nuėjusi pasidaryti arbatos (autopilotu) niekaip negalėjau suprasti, ar aš miegojau ir sapnavau, ar skaičiau nesigilindama ir teks sąžiningai viską perskaityti vėl. dar iki dabar nesuprantu.
p.s. šventvagiškai pasigirsiu: šiais metais vėl nėjau į bažnyčią. nes, mat esu susipykusi su savim ir su ja, šiek tiek. kaip sakoma - tarp mūsų šiokia tokia įtampa. mano tėvai vis klausinėjo, kodėl nenoriu eiti, o aš sakau: nenoriu. jie niekaip nesuprato ir išsigandę galvojo, kas atsitiko jų dukrai, buvusiai labiausiai katalikiška jų šeimoj.