orai oreliai
Pusė aštuonių ryto, lauke, meluoja kompo termometras, tik 24. O kambary, nemeluoja vidaus termometras, >28.
Jau turiu ir visai vidinį, organizminį termometrą - jei sunku kvėpuoti, vadinas, 28.
Vakar mačiau apvalių formų merginą, kuri bėgiojo. Bėgiotojai palei gatves niekad nesukelia susižavėjimo, greičiau nuostebį sveiko proto trūkumu, bet per tokį karštį - o vakare gi virš 30-ties - tai visai pana besmegenė. Breinšeimingas, juhū!
Šiemet dar nesuvalgiau nė vienos mėlynės, nes miške ir karšta, ir uodai. Tikiuosi, dar bus laiko, kai keliais laipsniais atvės. Įdomu, kad uodams dzin, ar hemoglobinas normoj, ar kritęs - jiems užtenka:D
Neseniai įžengiau į dilgėles (oi, prisiminiau, kam atsidariau internetą - kad pažiūrėčiau darbo paštą :D) darbe, - OMG, vaikystėj nebūdavo tokios reakcijos, gerai, kad psilobalzamo turiu.
Kai karšta, viskas sudėtingiau, net rasti ką nors linksmo aplinkoje. Kol kas maudžiausi šiemet dukart, jei pavyks įveikti žolės pjovimo entuziastą, kuris staiga pasidarė sodininku, ir nesuvokia, kad vasara greit praeis, o jis ir liks "oi, aš ežerui neturėjau laiko, vargšas aš", gal pavyks ir šiandien. Bet abejoju, nes kai kurie mano giminės kažką supranta tik aprėkus. O rėkti gana karšta. Nors įmanoma :D