Asiliukas daržininkas ir vidurvasaris
Senokai buvo naujienos apie sodą.
Štai kaip atrodo mano minipieva! Nakvišos beveik už mane aukštesnės, riebios, išsišakojusios, kitus augalus nustelbusios. Pasirodo, jos taip elgiasi, kai gera žemė. O aš pakelėse mačiau vienstypes, maniau, tokios ir išaugs, kuklios. Gaila, iš nakvišos žiedų, rodos, nieko negaminama, tik iš sėklų. Bet aliejaus gi nespausiu, tuo labiau, kad sėklų net nenokinsiu. Manau, išrausiu visas didžiąsias, jei kas liko nuo pernai, tegu auga. Jau keletą išroviau, tiesiog gaila, kad nėr kur silosuoti, taip mėsingai atrodo:)
Jei jos taip nekerotų, būtų išaugę daugiau kitokių augalų, nors kai kurie tiesiog pasistiebė, mėgdžiodami nakvišas: geltonasis bobramunis, pilkoji miltinaitė (tas baltas augalas kiek dešiniau), raudonieji dobilai. Aguonų sėklas reikės susirinkti, kol neišbyrėjo, ir kur nors partizaniškai apsėti;)
Bus obuolių šiemet, gal ne pilnos šakos, bet bus. Serbentai jau eina į trasą. Šiaip aš raudonųjų nelabai mėgstu (juoduosius išvis reik iškasti, negerai genėjome, o baltieji kažkaip pagedo - negalėjo gi nušalti šią žiemą, bet kažkas tam jaunam krūmiukui pasidarė). Bet taip išėjo, kad pačiai teko ir nulaupyti nuo kotelių beveik visus surinktus, ir dar išvirti. Tik jų dar daug liko, tai ateity turbūt reikės visgi tik sultis spausti, tas vartoju, o išspaudas mest lauk. Šiek tiek uogų užšaldyti žiemos želė. Bet iš tiesų tai sunku kažką išmesti:))) Nuroviau svogūnus, labai ėda juos šiemet. Tik tuos, kurie tarp kitų augalų dar palikau, ten kenkėjai neprisibrovė. Nunešiau ant aukšto džiūti, aromatas dabar ten - kaip kokioj svogūninėje, jei tokia yra:)
Rožė Shekel. Labai nuėdė vikšrai rožes šiemet pavasarį, rodos, skundžiausi. Apkarpiau smarkiai, sudeginom nafig visas šakeles, tebūnie vikšreliams lengvi pelenai. Paskui tręšiau keletą kartų, ir štai abu krūmai puolė augti ir žydėti. New dawn išvis gaji kaip velnias (ir badosi kaip velnias), o Šekel tokia jautresnė, mažesnė, bet irgi atsigavo. Jos žiedai keičia spalvą „nokdami“. Kadaise siunčiausi šiuos sodinukus iš Sibirkų rožyno, o dabar - juokinga:) - tenka bendrauti apie augalus (ne rožes) FB su vienu iš jo savininkų. Lietuva maža.
Pražydo vienas iš mano šiemetinių naujokų, flioksas atseit „Pink baby“.
Krauna žiedus ir baltasis.
Pirkau flioksus, kad priviliočiau drugius sfinksus, bet paaiškėjo, kad pastarieji mėgsta atskristi vakarop, tad net jeigu jie ras flioksus, vargu ar aš juos pamatysiu, senokai sode iki tamsos neblūdijom.
Jau valgom ne tik žemuoges, krapus, petražoles (čia kas jas išvis valgo), rūgštynes ir kitokias žoliūkštes iš sodo, bet ir žirnius, ir avietes. Nuo vienos avietės:))) Užtat geltonas! Gerai, kad nenukirpau pernai, ji, pasirodo, dera ant antramečių stiebų. Oi, ir dar porą bulvių kerų jau iškasėm. Bulvikės nedidelės, bet smagumo užtenka. Sako, bulves galima jau sodinti rudeniui, iš naujo. Gera mintis.
Niekaip neatsikratau daržely japoninės plukės:( Jau ir glifosfatu nuodijau, vis tiek atauga, - požeminis šaknynas stiprus. Išlenda kažkur, nuraunu lapus, kol kas tiek. Bet, matyt, nunuodijau netyčia kažkokį kitą augalą, kuris greta buvo, gal nuvarvėjo šiek tiek skysčio (arba kas nors šaknis nuėdė, visaip būna. Pvz., beveik visas naujas žemuoges nugraužė kažkokie parazitai, turbūt grambuolių lervos, nes radom ne vieną rubuilį dirvoj). Laukiu, kol pražys liatris.
Sraigytės šiemet stipriai darbuojasi, graužia lapus, bet nėra tiek laiko, kad ieškotum ir rinktum, o druska barstyti visą sodą - na jau ne. Tik va kažką reikia daryti su skruzdėlėm, nes dar nebuvo, kad žolėje tiek žeminių pridarytų. Kaip ir negaila, kad jos kažkur laksto, na, suėda kažkiek sėklų, gano tuos savo amarus, - nesiimam nieko prieš jas rimto. Bet kai vidury žolės skruzdėliarausiai atsiranda, tada jau nafig. Reik užsiveisti skruzdėdą:)