Asiliukas daržininkas, paukščiai ir bulvės
Sode įrankių namelyje paukštukai susuko lizdelį. Paprastai taip elgiasi dūminė raudonuodegė, bet mačiau panašią į paprastąją, su plytų spalvos pilvuku*.
Tarp malkų lentynoje įsitaisė. Stogas kiauras, per ten ir įskrenda. Ir lietus per ten lyja, ir kitoks šlamštas darosi. Todėl namelį beveik pribrendome griauti (aš, tiesa, bandau įrodyti, kad viską reikia apgalvoti ir pasiruošti kelioms dienoms darbo, bet kur ten, kai kam atrodo, kad užteks pusdienio:D Pusdienio ten neužteks nė daiktams išnešti, išrūšiuoti ir sudėlioti kažkur tvarkingai...)
O dabar jau teks palaukti, kol svečiai išsiperės ir išmoks skraidyti. Anksčiau matėm kiaušinėlius, o šiandien pažiūrėjau, - lizdelyje tamsu, matosi, kad tupi kažkas gyvas. Necypsi. Apsimeta, kad nėra. Stengiamės netrikdyti, bet kibirų tai reikia:))) Niekas nekaltas, jei pas žmones apsigyvenai, teks kartą du per savaitę pakentėti...
Geriau visgi būtų paprastoji, nes toji veda tik vieną vadą. Foto nebus, nebent kai chebrytė pradės kažkur striksėti.
Jau mezgasi serbentai:)
Nelabai dailu, tačiau ne taip dažnai iš arti įsižiūrim į česnako žiedyną.
Ginkmedis irgi jau pabudo.
Raudondėmis voriukas. Čia toks oficialus pavadinimas :) Jis mažiukas, bet užtat iš rimtos kryžiuočių šeimos.
Aronija žydi.
Lenda bulvės:))) Mėgstu bulves! Reiktų marškinėlių su tokiu užrašu... Bulvės kaip maisto produktas man nėra kaip duona kasdieninė, labiau jau sode patinka: priežiūros nedaug, žydi gražiai, o iškasant - kaskart siurprizas. Paprastai todėl, kad per kelis mėnesius pamiršti, kokias bulves ten užkasei:D Pernai iškasėm ne tik paprastų, bet dar raudonų ir net mėlynų. Mažam sūnėnui buvo džiaugsmo ir nuostebio iki ausų, ypač kai pasakiau, kad nežinau, iš kur jos tokios čia atsirado:)))
Rožes nukarpiau beveik iki kelmų:/ Peržiemojo puikiai, net nedengtos, tačiau pavasarį jas užpuolė krūvos mažų vikšriukų, ir žaliasis muilas nepadėjo, graužė jie lapus kaip pabaisos, o paskui būtų nukritę ir užsikasę į žemes. Teko viską nafig nukarpyti ir sunaikinti.
Trešnės žiedai nušalo per sniegą, o štai vyšnios jau mezga vyšniukus. Žydi žemuogės, krauna pumpurus avietė ir aktinidija, auga svogūnai, o ridikėlius jau visus ir išroviau. Pavienės užsilikusios sultenės peraugo ir sužydėjo:) Jei kada pamatysit tokius žiedynėlius, galit nespėlioti. Vandeninės mėtos puikiai prigijo greta vandens čiaupo. Gėlyne - kaip kam sekasi... Kai kas gerai tarpsta, vienas augalas neprigijo, bet šiaip kol kas nėra ko rodyti, gėlyno laikas dar priešaky. Gal ir nebūtina, kad tas laikas lėktų į vasarą kaip koks ekspresas, tegu pabūna dar tokie gaivūs orai, na, tik kad vėjas nebūtų šaltas.
*Baisus dalykas tas raštas, iš pradžių parašiau plytiniu pilvuku - ė ne, atrodys, kad jis iš plytų. Paskui plytinės spalvos. Pala, plytų spalvos! O sakyčiau žodžiu - nei pati pastebėčiau, nei tas, kas klauso...