asiliuko daržininko užrašai'2019
Atrodo, sode ne itin kruopštiems sodininkams dar nėra ką veikti, bet yra. Tiek yra, kad net nuotraukų nėra:))) Tas keletą valandų, vis padulkiant lietui, su malonumu tiesiog prasikrapščiau sklype. Palieku sąrašą „istorijai“, kada kas pradėta šiemet:
Sutvarkiau lysvę, pasodinau raudonuosius svogūnus, pasėjau sultenių. Pastarąsias net valgau. Svogūnų nevalgau jokiu pavidalu (savo noru), bet į sriubas ar grybienes visados dedu.
Išroviau nafig braškes, beveik nederėjo pernai, tai jau tikrai šiemet nederės. Reikės arba naujų, arba geriau žemuogių daigų, jos mažiau lepios. Nepersistengdama perkasiau braškių lysvę, paruošiau sėjai, - tik žemių porą kibirų reikės užpilti ir galima ankstyvuosius žirnius kaišioti.
Prakapsčiau komposto krūvą, nes sulipę šlapi lapai pradėjo plėkinti tai, kas po jais. Visokių ten įdomių dalykų yra, kažkieno kiaušinėlių, geltonos grybienos, sliekų, dygstančių svogūnėlių, kuriuos kaip ir išmetėme, bet „jei sudygs komposte, tai tegu“, - įdomu, kieno jie svogūnėliai:)))
Numušiau inkilą. Tyčia, aišku, - kažkoks jis nesėkmingas, nepamenu, kad kas būtų perėjęs. O kaip į obelį buvo įsigraužusios virvutės:/ O kiek prisibėriau į akis dulkių ir kerpių... Planuoju atsukti vieną sieną ir perdaryti į vabzdžių viešbutį.
Praretinau du didelius senus raudonuosius serbentus, per daug stiebų prižėlė. Ar žinote, kaip dera raudonieji? Ant „puokštinių šakelių“:) Skirtingai nei baltieji ir juodieji, su kuriais nebežinau ką daryti, nes, pasirodo, jau pirmais metais reikėjo juos smarkiai nugenėti, kitaip nesišakos. Aha, tikrai - nesišakoja, keli stiebeliai išstypo ir viskas.
Nupjoviau keletą vyšnios šakų, besiremiančių į sieną, dar tujų šakų ir sukarpiau džiūvimui. Tujos auga kaip velniai, va jų tai visai negaila pjaustyti.
Peržiūrėjau trąšas, padūsavau, kad nieko gero, ką norėčiau panaudoti, bet daug to, ko neplanuojam naudoti.
Kilo mintis pasėti daugiabučio kieme garstyčių, kurių dar daug liko:D Nes darbininkai tvarkė laiptus ir taip išmalė pievelę, kad visur kyšo žemės, tiksliau, smėlis. Garstyčios gal smėlio nelabai norėtų - bet būtų geras pokštas, jei išdygtų:) Partizaninė garstytininkystė:D (Paaiškinu ne sodininkams - garstyčios darže naudojamos kaip sideratai, t.y., nuimtoj lysvėj pasėji, išdygsta, žydi; rudeniop apari - ir trąša, ir dezinfekcija.)
Sutvarkiau lysvę, pasodinau raudonuosius svogūnus, pasėjau sultenių. Pastarąsias net valgau. Svogūnų nevalgau jokiu pavidalu (savo noru), bet į sriubas ar grybienes visados dedu.
Išroviau nafig braškes, beveik nederėjo pernai, tai jau tikrai šiemet nederės. Reikės arba naujų, arba geriau žemuogių daigų, jos mažiau lepios. Nepersistengdama perkasiau braškių lysvę, paruošiau sėjai, - tik žemių porą kibirų reikės užpilti ir galima ankstyvuosius žirnius kaišioti.
Prakapsčiau komposto krūvą, nes sulipę šlapi lapai pradėjo plėkinti tai, kas po jais. Visokių ten įdomių dalykų yra, kažkieno kiaušinėlių, geltonos grybienos, sliekų, dygstančių svogūnėlių, kuriuos kaip ir išmetėme, bet „jei sudygs komposte, tai tegu“, - įdomu, kieno jie svogūnėliai:)))
Numušiau inkilą. Tyčia, aišku, - kažkoks jis nesėkmingas, nepamenu, kad kas būtų perėjęs. O kaip į obelį buvo įsigraužusios virvutės:/ O kiek prisibėriau į akis dulkių ir kerpių... Planuoju atsukti vieną sieną ir perdaryti į vabzdžių viešbutį.
Praretinau du didelius senus raudonuosius serbentus, per daug stiebų prižėlė. Ar žinote, kaip dera raudonieji? Ant „puokštinių šakelių“:) Skirtingai nei baltieji ir juodieji, su kuriais nebežinau ką daryti, nes, pasirodo, jau pirmais metais reikėjo juos smarkiai nugenėti, kitaip nesišakos. Aha, tikrai - nesišakoja, keli stiebeliai išstypo ir viskas.
Nupjoviau keletą vyšnios šakų, besiremiančių į sieną, dar tujų šakų ir sukarpiau džiūvimui. Tujos auga kaip velniai, va jų tai visai negaila pjaustyti.
Peržiūrėjau trąšas, padūsavau, kad nieko gero, ką norėčiau panaudoti, bet daug to, ko neplanuojam naudoti.
Kilo mintis pasėti daugiabučio kieme garstyčių, kurių dar daug liko:D Nes darbininkai tvarkė laiptus ir taip išmalė pievelę, kad visur kyšo žemės, tiksliau, smėlis. Garstyčios gal smėlio nelabai norėtų - bet būtų geras pokštas, jei išdygtų:) Partizaninė garstytininkystė:D (Paaiškinu ne sodininkams - garstyčios darže naudojamos kaip sideratai, t.y., nuimtoj lysvėj pasėji, išdygsta, žydi; rudeniop apari - ir trąša, ir dezinfekcija.)