Sausis vėl
Metai šiame žurnale lekia šviesos greičiu. Tik užapdeitinau praeitų metų atmintinę ir gavau vieną komentarą, cheeez, Naujieji vėl naujiesni! Beveik kaip su mada, nieko naujo, bet seniena vėl naujai. ką gi, pažiūrėkim:
- Montgenevre: Nuimu gipsą nuo rankos ir vėl pradedu slydinėti. Aplankau daug rezortų, išmokstu daryti mini šuoliukus. Viktoras, Omaras, Danas. Pastarasis gauna smegenų sutrenkimą per vieną iš slydinėjimų ir aš susidūriu pirmą kartą su žmogumi, kuris dienai neturi trumpos atminties. Wow, super irreal! Dar tūsinu beveik tiek, kiek tie, kuriems '-10' mano amžiaus..
- Vilnius: 3 savaitės. Apsistojau pas Al'kos tėvą, tai kaip ir turėjau savo kambarį. Pirmą kartą po ilgo laiko. Pirmą kartą neužsiparazitavau pas ką nors. Ok, niu to irgi buvo. Nes, dažnai, pas kitus buvo apsistoti mieliau, nes būti su savimi (kartais atvirkščiai). Bet juk atvažiavau kultūrintis ir draugintis. Buvau su mama balete, su draugėm - kinuose, su savimi - savajame teatre, gal kokioj meno konferencijoj, lankiausi Marėj, susitikau su seniai nematytais nuostabiais žmonėmis: Dolita, Aleksu, Denisu, Viliumi.. Negeriau dvi dienas, bet nei karto nebuvau girta. Buvau kasdien užimta, bet ką tiksliau veikiau Lietuvoj - neprisimenu (žinoma, jūs tai susiejote su praeitu sakiniu :/)
- Tailandas su: Marija, Gregu, Irmute, Hubertu, Gintare ir Dan. Buvo nuostabu. Beveik nesiginčijom, tūsinom, haikinom, nardėm, veikėm ir ilsėjomės, keliavom ir tupėjom. Net full moone apsilankėmė šį kartą.
- Šri Lanka pas Alka, Sanj ir Nirvan ir jų šeima ir draugais. Šį kartą pakeliavau ir su draugais ir viena. Buvau šiaurės-rytuose, kur prieš ne taip seniai pasibaigė karas. Sutikau labai įdomų hostelio šeimininką, kuris pavežė mane motociklu į slaptą paplūdimį saulėlydžio ir važiavimo metu papasakojo savo neįtikėtiną gyvenimo istoriją taip, tarsi tai būtų kasdienybė.Jis buvo karo žurnalistu ir iš vaiko surasto gatvėje tapo tv vadovu. Miestelyje, kuriame pažino bombas, atidarė viešbutį. Dar buvau šiaurėje. Ten irgi teko važiuoti kažkur motociklu su nepažįstamu žmogumi. Pasitikėjimas žmonėmis nenuvylė. Daug valandinių autobusų, nardymas, ilsėjimasis "unspoiled" paplūdimiuose, plaukiojimas upės delta, apsilankymas vežliukų draustinyje, ypatingiausioj SL bažnyčioj, naujagimių ligoninėj (pirmą kartą pamačiau tokį mažą beibiuką). Shashinta.
- Turkija: Atkeliavau antrą dieną po užpuolio oro uoste. Eilėj pasams teko laukti kelias valandas. Buvo paskelbta minutės tyla. Susitikau po pusantrų metų nesimatymo su Pelochinu ir per trys savaites, apkeliavau su juo gražiausias Turkijos dalis, išragavau visokiausių mesos nuo rakės stalų, susipažinau su įvairiausiais žmonėmis (įskaitant kokius 20 Armagano šeimos narių), nuo architektų iki muzikantų, nuo universiteto profesorių iki girtų baro savininkų. Visi buvo be galo įdomūs ir modernūs žmonės. Deja, irgi teko arčiau išgyventį nepavykusį perversmą ir liūdėti, kai tūkstančiai žmonių saliutuoją demokratiją, kai šalyje įsigalėjo beveik visiška autoritarinė valdžia, nušlovusi visus įmanomus oponentus, atleidusi tūkstančius akademikų, uždariusi daug privačių universitetų ir nuginklavusi karinę valdžią, kuri gal netobula režimui, bet kuri buvo išgelbėjusi modernios Turkijos istoriją daugelį kartų.
- UK: Nomad, Hyena, Dan ir autobusas į Lietuvą
- LT: Atvykau į Lietuvą beveik minutės tikslumu kaip Omaras. Kartu apsistojome hostelyje Kablyje!! Buvo mano pirmas kartas savajame mieste apsistoti hostelyje ir dar kur?? Tai va, papiknykavome Vilniuje, nukeliavome į Klaipėdą, aplankėme Nidos kuopas ir atsisveikinome Kaune. Pradėjau naudotis Airbnb Lietuvoj ir labai patiko - ypač butas Kaune. Aj, dar daug valgėme, nes teko pažindinti su vietiniu maistu.
- Lietuvoj užsilaikiau tik šešias dienas, nes teko išvykti į Olandiją pas Gintarę, Irmutę ir Hubertą. Man vasaros sezono pabaigos metu pasiūlė darbo, yey! Pradėjau dirbti viešbutyje, padėti kempinge ir vėliau dar įsidarbinau restorane indų plovėja. Great! Visas valytojos komplektas! Vieta, kur gyvenome buvo graži. Primena Neringą. Jūra buvo minutės atstumu, tai spejau pagauti dar rudeninio įdegio. Pliažuose galima buvo knystis archiologinių iškasenų - tūkstančių metų senumo ryklių dantų! Aš, tiesa, per akla tokiems dalykams, bet turiu savo porą dantukų, paliktų svečių ir rastų indų plovimo mašinoje. Taip, kaip aplinkui buvo tik Olandiški kaimai, teko daug važinėtis į Belgiją. O, kai visi išvažiavo į Islandiją, pas mane pusantram mėnesiui atvažiavo gyventi Krisas. Su juo teko irgi daug kur nuvažiuoti. Pagaliau pažinau neatrastą iki šiol Belgiją: Bruges, Ghent, Brussels, Knokke-Heist, dar buvom Lillej, Prancūzijoje (kur su Gintarę matėm koncertuojančius Deluxe), Rotterdame ir Amsterdame, kur aplankėme funkiest places to be. Susidraugavou su Yurijumi ir dar sirgau visokiom ligom.
- Po kelių mėnesių darbo - vėl atostogos. Šįkart tik savaitinės į kur? - Tenerife! Ką gi, nusivilti neteko, nes 7 dienos saloj reiškė 7 haikinimus! Keliai buvo visiškai nudevėti (ypač po Teidės), bet muotaikos ypač žvalios. Daug grožio pamatyta, kurio tingios akys nematytų, taigi džiūgu, kad neužtingėjom ir Gintarės 30metį šventė ugnikalnio viršūnėj! Beje, dar turėjome avariją. Į mūsų šoną įvažiavo mašina ir išmetė mus iš kelio. Nestabdė, bet nusuko vairą, kas išgelbėjo mane ir Irmutę nuo didelių pasekmių. Išskyrus mašiną, nukentėjo tik mano galva. Tapau dar durnesnė.
- Iš Tenerifės ilgas ir šaltas važiavimas į Prancūzijos kalnus. Iš čia rašau. Šįkart Alpe d'Huez. Su Gintare valom viešbutį, darom pusryčius (kartais vakarienę servinam) namuke, kur dirba Hubertas su Irmute. Turim čia Kenetą iš praeitų metų Montgenevrės. Mūsų bosų šeimynos labai fajnos. Mus labai čia vertina. Dirbam kaip norim. Gyvename bute su Gintare, A-house, kur visi kiti iš firmos gyvena po daug. Tūsinau porą kartų, bet šiaip slydinėjam, žaidžiam stalo žaidimus, einam į sporto centrą žaist: teniso, stalo teniso, banbentono, plaukimo, mini golfo, krepšinio, baseino, sienos laipiojimo, šaudimo, šaudimo lanku. Viską darom, kai nėra gero sniego. Labiausiai patinka tenisas.