(no subject)
Kaip mano reikalai? Niu va, gyvenu moliniame namuke ant pliažo Tailando saloj. Kartais čia traukia wifi. Kompiuteris pilnas mažiukų skruzdelyčių. Fotoaparatas - pilnas mažyčių smėlio grūdelių. Užtat tarakonai čia dideli. Pelių dydžio. Bet bent po vieną. Kartais groja regis, šiuo metu rokenrolas. Saulė palieka nudeginimo randus. Gyslos ir puslės. Niežti ir skauda. Saulė ne man. Saulė - man. Tik su ja neprisižaisi. Aš prisižaidžiau. Šian vos neuždusau, begulėdama pliaže. Nuoga nugara, vakar nuogu topu. Praradau priežastį, kodėl turėčiau prisidengt. Vis dar tai darau, iš įpročio. Bet, matyt, labiau dėl kitų. Man tai dzin. Reikia judėt, patikrint dviračius, prikabintus pliažo bare, išgerti lassi, paeksplorint kitą salos pusę, na ir šiaip, išleist pinigus, kurių tiek daug turiu leidimui. Užteks jų dviems savaitėms. Iki Bangkoko. O kas toliau? Juk čia aš iki gegužės! Bliamba bliamba. Niekas neveikia mano proto, kol nėra ekstrimo ekstrimo. Tik dvigubas ekstrimas teveikia. Mažiau smegenis nesuvokia. Suvokia, kad karšta ir nesupranta, kaip galima judėti šiomis pakalnėmis. Bus šlapia, karšta, sunku. Aš busiu sunki. Mano kojos nejudrios, o galva šlapia. Toks sunkus pliažinis gyvenimas. Lassi lassi.. Mango? Ar šįkart kitokį? Gal ananasas?