Mar 13, 2010 20:06
Frankurto oro uostas kasdien priima ir išleidžia apie 1500 lėktuvų. Kylant ir leidžiantis kiekvienam lėktuvui, su jo pilotais bendrauja dispečeriai, sėdintys bokštelyje. Kiekvienam dispečeriui prieš nosį keli kompai, kuriuose oro uosto keliai bei kameros filmuojančios vietas, kurių dispečeris gali nematyti. Prieš suteikdamas leidimą lėktuvui kilti arba leistis, dispečeris privalo dairytis ir pro langus, ne tik kameras, kad nebūtų kokio nors netikėtumo. Vienu metu dispečeris turi "aktyviai stebėti" maždaug trisdešimt lėktuvų - vieniems duoti leidimą leistis/kilti, kitus nukreipti "sukti ratus". Jis turi žinoti, kur yra kiekvienas lėktuvas ir kur jis bus už penkių minučių.
Vos tik pamatęs, kad lėktuvas nusileido (ratai pasiekė kelią), prieš užsiimant "sekančia auka", dispečeris privalo į lėktuvo privažiavimo vietą nusiųsti komandą, kuri rūpinsis bagažu, lėktuvo valymu, maistu ir t. t. Išimtiniais atvejais reikia pasiųsti ir mašinytę, kuri palydėtų lėktuvą į jo vietą, tačiau šie atvejai reti, kadangi dabar dauguma pilotų jau žino, į kurią vietą jiems reikia važiuoti.
Darbą sujaukia nedažni atvejai, kai po lėktuvo ratais pasimaišo gyvūnėliai ir lėktuvas juos nutrenkia arba kai iš lėktuvo išbėga tepalas. Tokiu atveju visus lėktuvus, laukiančius eilėje, reikia nukreipti kitur, sudaryti naujus planus, etc. Plius į įvykio vietą siųsti gaisrinę, o jei nutrenktas gyvūnas - pranešti kažkam, kas "taiso skyles tvorose".
Info iš kažkokio žurnalo lėktuve.
idomu