Kažkas atsitiko. Mintys
Man sakė, kad rašyčiau į LJ.
Taip, žinau, aprimau pastaruoju metu. Anksčiau rašydavau daugiau ir daugiau sau - komentarai nėra svarbu, bet jei žmogus susidomi ir pakomentuoja, kartais įdomu paskaityti. Ypač patinka komentarai, skatinantys pagalvoti ar padiskutuoti, o ne tik apsimojavimai "labas, aš čia, fainiai parašei". Kitokie komentarai ne tokie ir svarbūs, tik įdomu žinoti, ar žmonės skaito, ar kažkaip susidomi. Aš pati nelabai komentuoju savo LJ draugų postų, bet būna įdomu kai kuriuos paskaityti. Taip ir lieka neperduota žinutė, kad "Tu man įdomus, rašyk ir toliau".
Rašyti sau LJe kartais norisi, nes kartais mintys liejasi; bet beveik visada išleisdama naują postą į eterį pagalvoju, ar ne per daug parašiau - na nesinori interneto erdvėj būti atversta knyga. Štai todėl labiau mėgstu laiškus. Tiesą sakant manau, kad pasisekė tiems, kuriems rašau laiškus, ypač naktimis - nes ten esu tikroji aš, dažnai rašau daug ir "iš širdies". Asmeniškai man siųsti nuo kito žmogaus tokie laiškai patiktų, nes jie pirmiausia parodo kažką naujo apie žmogų, antra - gali būti taip, kad tas žmogus užvedė kažkokią naują temą galvoje (nors man daug kas įdomu, dar daug daugiau yra įdomių dalykų, apie kuriuos aš nepagalvoju), dar man patinka pagalvoti ta tema, patarti kažką žmogui arba atrasti kažką naujo savyje. Ir tik todėl, kad kažkas parašė savo mintis, kurios irgi turėjo lietis, nes jei jau rašai laišką, tikriausiai norisi jį rašyti.
Na tai toks dalinai naivus prašymas - rašykit man laiškus, pamąstymus; rašykit savo bloguose daugiau kažką apie save, ne tik komentuokit įvykius. Asmeniškai man tai labai įdomu. Aš skaitau visus savo LJtinius "draugus" ir reaguoju į kiekvieną laišką, man malonu juos gauti, todėl nenustokit rašyti :) Tik neverta klausinėti, kaip man sekas, kas naujo - aš ir taip narcizė, apie save pakalbėti mėgstu; bet mėgstu kalbėti tai, ką pati sugalvoju, o atsakyti į klausimą "kaip man sekas" - nuobodu.
Na o aš vėliau parašysiu, kažką, ką praleidot apie mane Čekijoje arba tiesiog Čekiją.
Taip, žinau, aprimau pastaruoju metu. Anksčiau rašydavau daugiau ir daugiau sau - komentarai nėra svarbu, bet jei žmogus susidomi ir pakomentuoja, kartais įdomu paskaityti. Ypač patinka komentarai, skatinantys pagalvoti ar padiskutuoti, o ne tik apsimojavimai "labas, aš čia, fainiai parašei". Kitokie komentarai ne tokie ir svarbūs, tik įdomu žinoti, ar žmonės skaito, ar kažkaip susidomi. Aš pati nelabai komentuoju savo LJ draugų postų, bet būna įdomu kai kuriuos paskaityti. Taip ir lieka neperduota žinutė, kad "Tu man įdomus, rašyk ir toliau".
Rašyti sau LJe kartais norisi, nes kartais mintys liejasi; bet beveik visada išleisdama naują postą į eterį pagalvoju, ar ne per daug parašiau - na nesinori interneto erdvėj būti atversta knyga. Štai todėl labiau mėgstu laiškus. Tiesą sakant manau, kad pasisekė tiems, kuriems rašau laiškus, ypač naktimis - nes ten esu tikroji aš, dažnai rašau daug ir "iš širdies". Asmeniškai man siųsti nuo kito žmogaus tokie laiškai patiktų, nes jie pirmiausia parodo kažką naujo apie žmogų, antra - gali būti taip, kad tas žmogus užvedė kažkokią naują temą galvoje (nors man daug kas įdomu, dar daug daugiau yra įdomių dalykų, apie kuriuos aš nepagalvoju), dar man patinka pagalvoti ta tema, patarti kažką žmogui arba atrasti kažką naujo savyje. Ir tik todėl, kad kažkas parašė savo mintis, kurios irgi turėjo lietis, nes jei jau rašai laišką, tikriausiai norisi jį rašyti.
Na tai toks dalinai naivus prašymas - rašykit man laiškus, pamąstymus; rašykit savo bloguose daugiau kažką apie save, ne tik komentuokit įvykius. Asmeniškai man tai labai įdomu. Aš skaitau visus savo LJtinius "draugus" ir reaguoju į kiekvieną laišką, man malonu juos gauti, todėl nenustokit rašyti :) Tik neverta klausinėti, kaip man sekas, kas naujo - aš ir taip narcizė, apie save pakalbėti mėgstu; bet mėgstu kalbėti tai, ką pati sugalvoju, o atsakyti į klausimą "kaip man sekas" - nuobodu.
Na o aš vėliau parašysiu, kažką, ką praleidot apie mane Čekijoje arba tiesiog Čekiją.